Šamondos virusas Europoje: galimos rizikos Lietuvai ir prevencijos priemonės
Šamondos virusas (SHAV) priklauso Orthobunyavirus genčiai ir Simbu virusų serogrupei, kuriai priskiriamas ir Šmalenbergo virusas (SBV). Pirmą kartą virusas išskirtas 1965 m. Nigerijoje. Iki 2026 m. jis daugiausia buvo siejamas su gyvūnais Afrikoje ir Azijoje, tačiau 2026 m. jo atmainos SHAV-EU1 ir SHAV-EU2 aptiktos ir Europoje. Šių atmainų savybės ir galimas kryžminis imunitetas dar tiriami.
Virusas daugiausia nustatomas galvijams, taip pat avims, ožkoms, arkliams ir alpakoms. Galimi požymiai – karščiavimas, viduriavimas, apetito stoka, sumažėjęs pieno produktyvumas ir reprodukciniai sutrikimai, įskaitant abortus bei vaisiaus vystymosi anomalijas. Šie simptomai nėra specifiniai, todėl infekcijai patvirtinti būtini laboratoriniai tyrimai.
Pagrindinis žinomas viruso plitimo kelias – užkrėstų Culicoides genties mašalų įkandimai. Tiesioginio perdavimo tarp gyvūnų reikšmė kol kas nėra aiški.
Galimas perdavimas žmonėms
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė apie pirmąjį žmogaus užsikrėtimo Šamondos virusu atvejį Prancūzijoje. Tačiau viruso perdavimo kelias ir jo poveikis paciento sveikatai dar tiriami.
Duomenų apie viruso poveikį žmonėms kol kas nepakanka. Neaišku, ar jis gali būti perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais, per gyvūninius produktus ar nuo žmogaus žmogui. Laboratorijų darbuotojams ir veterinarijos specialistams rekomenduojama laikytis biologinės saugos reikalavimų.
Daugiau informacijos – ECDC pranešime.
Virusas Lietuvoje: ar yra rizika?
2026 m. Šamondos viruso atmainos nustatytos keliose Europos valstybėse, todėl jų patekimo į Lietuvą atmesti negalima.
Lietuvoje aptinkama Culicoides genties mašalų, platinančių ir kitus gyvūnų virusus. Vis dėlto jų buvimas savaime neįrodo, kad vietinės rūšys gali veiksmingai perduoti Šamondos virusą. Tikėtina, kad palankiausios sąlygos virusui plisti būtų šiltuoju metų laiku, kai mašalai aktyvesni, tačiau konkreti rizika Lietuvoje dar nėra nustatyta.
Prevencijos priemonės
Gyvūnų laikytojams ir veterinarijos gydytojams rekomenduojama stebėti gyvūnų sveikatą, ypač karščiavimą, viduriavimą, pieno produkcijos sumažėjimą, abortus ir naujagimių vystymosi anomalijas. Pastebėjus įtartinus požymius, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją ir informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Ūkiuose svarbu mažinti mašalų patekimą į gyvūnų laikymo patalpas, naudoti apsauginius tinklelius, tinkamai tvarkyti mėšlą ir drėgną kraiką bei mažinti stovinčio vandens sankaupas. Kontrolės priemonės turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į jų veiksmingumą, saugumą ir specialistų rekomendacijas.
Gavę pakankamai mokslinių ir laboratorinių duomenų, Šamondos viruso laboratorinės diagnostikos galimybes galėtume įdiegti nedelsiant, – teigia NMVRVI Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus vedėja dr. Simona Pilevičienė.
Atnaujinimo data: 2026-10-22
Taip pat skaitykite:
NMVRVI pristatė dirbtinio intelekto taikymo galimybes korupcijos prevencijoje
NMVRVI įsitraukia į tarptautinį bendradarbiavimą biologinės įvairovės duomenų srityje
NMVRVI parodoje „Gyvulininkystė 2026“: laboratoriniai tyrimai - patikimas partneris kiekvienam ūkiui