Skip to main content

Bendroji informacija

Bendroji informacija

Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) yra suvokiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.

Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Todėl daugelis pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, aktyviai kovoja su korupcija.

Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

Korupcijos prevencija siekiama, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę.

Už korupcijos prevenciją Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI, Institutas) atsakingas vyriausiasis specialistas Edmundas Sakalauskas, tel. (8-5) 2780470, el. paštas – [email protected].

Kuriant korupcijai atsparią aplinką Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, siekiant tobulinti taikomas korupcijos prevencijos priemones ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, buvo organizuojamas Instituto darbuotojų Korupcijos tolerancijos tyrimas (Tyrimas, Apklausa).

Pagrindiniai Tyrimo tikslai nustatyti: 1) korupcijos paplitimą; 2) darbuotojų toleranciją korupcijai ir korupcinę patirtį; 3) ar darbuotojai žino Institute taikomas korupcijos prevencijos priemones ir jų nuomonę apie jų efektyvumą; 4) ar Instituto darbuotojai žino ir laikosi Instituto Dovanų politikos.

2024 m. Korupcijos tolerancijos NMVRVI TYRIMO REZULTATAI

SVARBU ĮVERTINTI

„Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), penkios pagrindinės korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra šios: kyšininkavimas (225 straipsnis), prekyba poveikiu (226 straipsnis), papirkimas (227 straipsnis), piktnaudžiavimas (228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (229 straipsnis). Korupcija, pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, tai – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje. Todėl korupcija gali pasireikšti ne tik korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, kurių sąrašas pateikiamas minėtame įstatyme, bet ir kitais korupcinio pobūdžio teisės pažeidimais - administraciniu nusižengimu, darbo pareigų pažeidimu ar tarnybiniu nusižengimu, padaromais piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui.“ Ištrauka iš STT Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo viešajame sektoriuje gairių, šaltinis: https://www.stt.lt/naujienos/7464/pristatytos-naujos-korupcijai-atsparios-aplinkos-kurimo-viesajame-sektoriuje-gaires-praktiniai-pavyzdziai-ir-efektyvi-korupcijos-prevencija:3863

Atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse:

225 straipsnis. Kyšininkavimas

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
  3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
  4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
  5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.  
  6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

KORUPCINĖS VEIKOS TEISMŲ PRAKTIKOJE:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: Kyšininkavimu (BK 225 straipsnis) laikomas valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) pažadas ar susitarimas priimti kyšį arba reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį, arba kyšio priėmimas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą (BK 225 straipsnio 5 dalis). Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) gauna kyšį ne už konkrečių veiksmų atlikimą (neatlikimą) vykdant įgaliojimus, o siekiant įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ir pan., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tokia veika kvalifikuojama kaip kyšininkavimas, o ne piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis). Toks aiškinimas išplaukia, pavyzdžiui, iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-788/2018:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis).Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariami ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, 2K-218-222/2017, 2K-7-128-699/2017, 2K-13-697/2015, 2K-83/2014, 2K-536/2013, 2K-138/2012, 2K-416/2012, 2K-7-48/2009) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016).“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „Kyšį žadama, siūloma duoti, dėl jo susitariama ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnį kyla už siekimą tiek valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) konkretaus veikimo (neveikimo) vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) (BK 227 straipsnio 5 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo. Tai, kam priklauso tiesiogiai ar netiesiogiai siūlomas, pažadamas, susitartas duoti ar duodamas kyšis, kieno interesais (savo, giminių, draugų) papirkėjas veikia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „Aiškinant BK 226 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų turinį, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad prekybos poveikiu kriminalizavimas sietinas su 1999 m. Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, kuri įpareigoja prie konvencijos prisijungusias valstybes priimti reikiamus teisės aktus ir imtis priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tyčiniai veiksmai bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti poveikį. Tokiu kriminalizavimu, be kita ko, siekiama saugoti skaidrumą ir nešališkumą viešųjų institucijų sprendimo priėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-788/2021, 2K-7-162-303/2019).

226 straipsnis. Prekyba poveikiu

  1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
  2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.  
  4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
  5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
  6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
  7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
  8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

227 straipsnis. Papirkimas

  1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
  2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
  4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
  5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.
  6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
  7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
  8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
  3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

KORUPCIJA KENKIA...

  • ekonomikai (gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);
  • politiniam-socialiam gyvenimui (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija ir pan.);
  • valstybiniam valdymui (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda neoficiali sprendimų priėmimo sistema ir pan.);
  • tarptautiniams santykiams (mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).

ŽINIAI

https://www.stt.lt/naujienos/7464/naujausias-lietuvos-korupcijos-zemelapis-kysiu-reikalaujama-maziau-taciau-korupcijos-problema-lietuvoje-islieka:3875

„Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023–2024“ duomenimis, gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Per pastaruosius metus pastebima įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencija – 67 proc. įmonių vadovų mano, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje, palyginti su 2021 metais, tokių buvo 44 proc.

„STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ naujausiais duomenimis, Lietuvoje vis rečiau susiduriama su kyšininkavimu, tačiau korupcijos problemos aktualumas visuomenėje nemažėja. Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi gydymo įstaigose, Seime, teismuose, savivaldybėse bei tarp politinių partijų. Be to, trečius metus iš eilės prastėja energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimas. Pagrindiniu antikorupciniu iššūkiu išlieka žemas visuomenės ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.

<...>

37 proc. gyventojų korupciją nurodė kaip labai rimtą problemą šalyje ir naujausiame tyrime tarp 19 vertinamų problemų korupcija atsidūrė penktoje vietoje (2022 m. – 34 proc.). Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo 9-oje vietoje – 24 proc. (2022 m. – 24 proc.), o valstybės tarnautojai – 7-oje vietoje – 28 proc. (2022 m. – 32 proc.). Vienas iš penkių respondentų manė, jog korupcijos mastai per pastaruosius metus sumažėjo (20 proc.), o vienas iš keturių apklausoje dalyvavusių gyventojų manė, kad korupcijos mastai augo.

Gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Savivaldos lygmeniu respondentai kaip labiausiai korumpuotus įvardijo viešųjų pirkimų skyrius ar komisijas, statybos skyrius, žemės duomenų skyrius, verslo licencijavimo ir leidimų skyrius bei architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius.

Respondentų vertinimu, labiausiai paplitusios korupcijos formos Lietuvoje – nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms priėmimas bei įgaliojimų viršijimas. Gyventojų nuomone, lyginant su ankstesniais metais, visos šios korupcijos formos buvo paplitusios labiau, o įgaliojimų viršijimo paplitimo vertinimas išaugo net 10 proc. Daugiau nei pusė įmonių vadovų (56 proc.) akcentuoja sprendimų priėmimo vilkinimą kaip vieną labiausiai paplitusių korupcijos formų.<...>

Visuomenės pasiryžimas kovoti su korupcija išlieka silpnas

Dėl korupcijos paplitimo respondentai pirmiausia atsakingais laiko valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus ir politikus. Per praėjusius metus sumažėjo gyventojų, manančių, kad jie ir jų artima aplinka taip pat atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje. Atsakomybę dėl korupcijos paplitimo sau prisiima 42 proc. gyventojų, kai 2022 metais buvo 48 proc., atsakingais savo aplinkos narius – šeimą, artimuosius bei pažįstamus – laiko 43 proc. gyventojų, kai 2022 metais tokių buvo 49 proc.

Jau kelis metus iš eilės pastebimos įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencijos. Naujausiame tyrime 67 proc. jų manė, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje, palyginti su 63 proc. 2022 metais ir 44 proc. 2021 metais.

Respondentai nėra nusiteikę pranešti apie korupciją. Nors kas antras gyventojas (55 proc.) teigė pasitikintys Specialiųjų tyrimų tarnyba ir 58 proc. žino, kur pranešti apie korupciją, tik vienas iš aštuonių (13 proc.) pasirinktų tai padaryti. Tarp įmonių vadovų 71 proc. jų žino, kur galima kreiptis, bet tik vienas iš keturių (26 proc.) yra nusiteikęs pranešti apie korupciją. Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas yra aukštesnis nei kitų tyrimo grupių. 71 proc. tarnautojų žino, kam pranešti apie korupciją, o 50 proc. teigė, kad praneštų apie korupciją su ja susidūrę.

Pagrindinės nepranešimo apie korupciją priežastys išlieka nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes su tuo susijusių asmenų vis tiek niekas nenuteistų ir įsitikinimas, kad tie, kas praneša, galų gale nukenčia skaudžiausiai. Šie įsitikinimai per pastaruosius metus ypač sustiprėjo tarp valstybės tarnautojų. Labiausiai galimą neigiamą poveikį, pranešus apie korupciją, valstybės tarnautojai siejo su padidėjusia tikimybe patirti spaudimą darbe (78 proc.) ir galimai netekti darbo (64 proc.).“ <...>

Su išsamia tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023 / 2024“ informacija galite susipažinti čia: tyrimo pristatymas, tyrimo santrauka, visas tyrimas.

Daugiau informacijos apie Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimus rasite čia.

TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KOVĄ SU KORUPCIJA IR KORUPCIJOS PREVENCIJĄ:

Tarptautiniai teisės aktai

Lietuvos Respublikos teisės aktai

NAUDINGOS NUORODOS

 Korupcijos prevenciją Lietuvoje įgyvendinančios įstaigos:

Atnaujinimo data: 2024-11-28