AUJESKIO LIGA
Aujeskio liga (Morbus Aujeszky) – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti CNS, kvėpavimo organų pažeidimu ir visiems gyvūnams (išskyrus kiaules, audines ir sabalus) stipriu odos niežėjimu. Lietuvoje paskutinį kartą Aujeskio liga kiaulių bandose buvo registruota Panevėžio, Šalčininkų ir Širvintų rajonuose. Ligos židiniai likviduoti 1988 m. ir nuo to laiko užkrėstuose ūkiuose kiaulės buvo vakcinuojamos gyva Aujeskio ligos vakcina. Nuo 1999 m. kiaulės Lietuvoje nevakcinuojamos.
Etiologija. Ligos sukėlėjas – pantropinis virusas. Organizme jo galima rasti galvos ir stuburo smegenyse, plaučiuose, blužnyje, kepenyse, odoje, limfiniuose mazguose. Virusas neatsparus kaitinimui. Drėgnoje aplinkoje, 80–100 °C temperatūroje, jis žūva per kelias minutes. Biotermiškai dezinfekuojamame mėšle žūva per 15–20 dienų. Šaltis jį konservuoja, tačiau išsilaiko tik 2 mėnesius.
Epizootiniai duomenys.Serga naminiai ir laukiniai gyvuliai, kailiniai žvėreliai, plėšrieji žvėrys ir pelės bei žiurkės. Infekcijos sukėlėjo šaltinis – sergantys gyvuliai, kurie su išskyromis iš nosies ir lytinių organų, konjunktyvos sekretu, pienu į aplinką išskiria virusą. Virusą gamtoje platina laukiniai plėšrieji žvėrys ir pelės bei žiurkės. Gyvuliai dažniausiai užsikrečia alimentiniu būdu. Ypač pavojingos nenukenksmintos skerdyklų atliekos. Paršiukai dažnai apsikrečia gerdami sergančių motinų pieną. Gali apsikrėsti per pažeistą odą ir gleivines. Kiaulių fermose Aujeskio liga įgauna epizootinį pobūdį, greitai plinta, gali kartotis kelerius metus ir padaro didelių nuostolių.
Simptomai.Prasiskverbdamas į organizmą per burnos gleivinę virusas sukelia galvos srities nervų, vėliau ir galvos smegenų uždegimus. Dėl šios priežasties paralyžiuojami kramtymo, ryklės, liežuvio raumenys, galva pakrypsta į šoną, galimi kiti nerviniai reiškiniai, sutrinka pusiausvyra tarp dirginimo ir slopinimo. Kai dominuoja dirginimas, labai niežti odą, sutrinka medžiagų apykaita, gyvulys liesėja ir nugaišta. Kai dominuoja slopinimas, gyvulys apatiškas, depresija pereina į išsekimą. Ligos inkubacinis periodas nuo 1,5 iki 15–20 dienų. Liga visuomet ūminė. Sergančioms Aujeskio liga kiaulėms odos neniežti. Labai sunkiai serga žindukliai ir nujunkyti paršai. Iki 10 dienų amžiaus paršelių liga būna sepsinio pobūdžio. Jie negali žįsti, guli, seilėjasi, žiaugčioja atsiranda ryklės spazmai ir per 4–12 h, kartais per 24 h nugaišta. Naujagimiai serga apopleksine forma. 10 dienų–3 mėnesių paršeliui pirmiausia iki 41–42 °C pakyla temperatūra, jis būna apatiškas, iš nosies teka gleivėtos išskyros. Vėliau paršas darosi neramus, juda ratu, veržiasi į priekį, atsiranda kaklo, kramtymo ir liemens raumenų traukuliai. Kartais jis nugriūva, užverčia galvą, tampo kojas, seilėjasi. Daug rečiau būna depresija. Puskiaulių ir suaugusių kiaulių liga žymiai lengvesnė ir kartais net nepastebima.
Galvijams iš pradžių pakyla kūno temperatūra iki 41,9 °C, gyvuliai neėda, neatrajoja, apatiški. Šnervių, lūpų, vokų srityse ir kitose vietose ima niežėti odą, gyvuliai dėl to nerimauja, laižo šias vietas, stengiasi pasikasyti ar graužia odą. Dirglumas didėja, gyvuliai kažko bijo, mykia, stena, stengiasi nutrūkti nuo saito, padažnėja jų pulsas ir kvėpavimas. Kartais galvijai krinta ant žemės, voliojasi. Tokie gyvuliai greitai liesėja, niežtinčias vietas išsigraužia iki kraujo. Po 1–2 parų gyvuliai nugaišta. Kartais niežėjimo nebūna ir galvijams: jie tik labai seilėjasi, prakaituoja, atsiranda prieskrandžio atonija, troškulys.
Avys ir ožkos serga panašiai kaip galvijai. Ėriukai serga ypač sunkiai ir dažnai nugaišta pirmą parą.
Mėsėdžiai susirgę Aujeskio liga neėda, nerimauja, baikštūs. Būdingas požymis – stiprus niežėjimas (katėms būna 25 % atvejų).
Arklių liga gali būti gerybinė. Sunkiais atvejais ir arkliams labai niežti odą (ypač galvos), labai padidėja jautrumas, sutrinka rijimas, prasideda seilėtekis, prakaitavimas, traukuliai.
Diagnozė.Aujeskio ligą galima įtarti iš epizootinių ir klinikinių duomenų. Patologiniai anatominiai pokyčiai nespecifiški. Diagnozė nustatoma laboratorijoje tiriant patologinę medžiagą, kraują, kraujo serumą. Aujeskio ligą reikia skirti nuo pasiutligės ir kiaulių maro.
Profilaktika. Nuo Aujeskio ligos gyvuliai gali būti vakcinuojami. Gyvulius ir pašarus reikia pirkti tik iš neužkrėstų ūkių, nuolat naikinti graužikus, subproduktus gyvuliams šerti tik išvirtus. Nustačius ligą, skelbiamas karantinas.
Atnaujinimo data: 2023-12-17