Bruceliozė

Etiologija. Ligą sukelia Brucella genties bakterijos: galvijų – Brucella abortus, ožkų, avių – B. melitensis, kiaulių, elnių, kiškių, graužikų – B. suis, avinų – B. ovis, dykumos žiurkių – B. neotomae ir šunų (ir kitų canidae) – B. canis.

Gyvūnų bruceliozės rūšių klasifikavimas:

Rūšis	Serotipas	Šeimininkas	Patogeniškumas žmogui
B. abortus	1–6, 9	galvijai	taip
B.melitensis	1–3	ožkos, avys	taip
B. suis	1, 3	kiaulės	taip
	2	kiaulės, kiškiai	taip
	4	elniai	taip
	5	graužikai	taip
B. canis	–	šunys (ir kiti canidae)	taip
B. ovis	–	avinai	ne
B. neotomae	–	dykumos žiurkės	ne

 

Šie mikrobai labai panašūs, tačiau turi ir tam tikrų specifinių ypatumų. Brucelės labai mažos (0,3–0,5 x 0,5–1,5 μm), nejudrios, nesudarančios sporų, tačiau tam tikromis aplinkybėmis galinčios sudaryti kapsules. Tai gana atsparūs mikrobai, gyvi išsilaiko mėnesiais (ypač šaltu metų laiku). Dirvoje išgyvena 20–100 dienų, vandenyje – nuo 6-ių dienų iki 5-ių mėnesių, svieste – 25–65, sūryje – 42 dienas. Pakaitintuose iki 70 °C skysčiuose jos žūva per 5–10 min, verdančiuose – iš karto. Šie mikrobai neatsparūs dezinfekuojantiems tirpalams.

Bruceliozė daugiausiai paplitusi Viduržemio jūros baseine (Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje), taip pat Meksikoje, Centrinėje ir Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.

Epizootiniai duomenys. Brucelioze serga visų rūšių gyvuliai. Labiausiai liga išplinta avių, ožkų, galvijų, kiaulių bandose. Apsikrečia ir serga laukiniai žvėrys ir žmonės. Į neužkrėstą ūkį sukėlėjas patenka įvežus į ūkį latentiškai persirgusius gyvulius. Ypač pavojingos veršingos karvės, ėringos avys ir ožkos. Avių fermose bruceliozę gali išplatinti šunys. Galimi ir kiti pernešimo būdai, pvz. su pašaru, pienu, vandeniu. Gyvuliai gali apsikrėsti tuomet, kai laikomi ankščiau sirgusių gyvulių nedezinfekuotuose tvartuose.

Galvijų bruceliozės sukėlėjai yra pavojingi žmonėms. Bruceliozė žmonėms pasireiškia ilgalaikiu, banguojančiu karščiavimu, nervų sistemos, judėjimo organų pakitimais ir kt. Žmonės brucelioze užsikrečia vartodami nepasterizuotą pieną ir jo produktus, užterštus brucella bakterijomis, ligos sukėlėjams patekus į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę, įkvepiant bruceliozės sukėlėjus tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais metu. Didžiausią riziką susirgti turi veterinarijos gydytojai, skerdyklų, laboratorijų darbuotojai, medžiotojai. Žmogus nuo žmogaus paprastai šia liga neužsikrečia.

Simptomai. Dažniausiai bruceliozė būna lėtinė. Ligos požymiai nepastovūs ir nevienodi. Tinkamiausia vieta brucelėms daugintis – nėščių patelių gimda. Ne nėščių organizme brucelės ilgiausiai laikosi tešmenyje ir tešmens limfiniuose mazguose, patinų – sėklidėse ir jų priedėliuose. Pagrindinis bruceliozės simptomas veršingoms karvėms yra abortai. Dažniausiai jos išsimeta antroje nėštumo pusėje (5–8 mėnesį). Po išsimetimo labai dažnai užsilaiko nuovalos, karvės suserga endometritu, kartais – mastitu. Buliai serga brucelioziniu artritu, sinovitu ir labai retai – pūliniu-nekroziniu orchitu, epididimitu. Ėringa avis ir ožka išsimeta 4–5 ėringumo mėnesį. Avinams išsivysto sėklidžių ir antsėklidžių uždegimai. Paršavedės dėl bruceliozės gali išsimesti ir pirmoje, ir antroje paršingumo pusėje. Kuiliams dažniausiai pasitaiko sėklidžių ir antsėklidžių uždegimai. Kuilio sėklidės sustorėja, kapšelis patinsta. Vėliau sėklidės gali atrofuotis. Arkliui, sergančiam brucelioze, dažniausiai būna gogo srities bursitas. Vėliau ši sritis supūliuoja, nekrozuojasi, neretai nekrozuojasi ir kaklo bei nugaros srities slankstelių kaulinės ataugos.

Diagnozė nustatoma iš epizootinių, klinikinių duomenų, abortuoto vaisiaus patologinių anatominių pokyčių. Be to, atliekami bakteriologiniai, serologiniai ir alerginiai tyrimai bei biologinis bandymas. Galvijų bruceliozę reikia skirti nuo kampilobakteriozės ir trichomonozės, avių – nuo kampilobakteriozės, listeriozės ir salmoneliozės, kiaulių – nuo salmoneliozės, leptospirozės.

Gydymas. Neefektyvus.

Profilaktika.  Reikia griežtai laikytis bandos komplektavimo taisyklių. Nupirktus gyvulius reikia 30 dienų laikyti karantine ir į bendrą bandą leisti tik gavus neigiamus serologinio tyrimo rezultatus. Kiekvieno neaiškios kilmės aborto atveju bei prieš laiką atsivedusi patelė turi būti ištirta, ar neserga brucelioze. Diagnozavus ligą skelbiamas karantinas, sudaromas bandos sanavimo planas, kuriame numatomos ūkinės organizacinės, veterinarinės, sanitarinės ir medicininės priemonės. Brucelioze sergantys gyvūnai skerdžiami.