Klasikinis kiaulių maras (KKM)
Klasikinis kiaulių maras (KKM) yra užkrečiama virusinė kiaulinių šeimos (lot. Suidae) atstovų liga. Pavieniai KKM atvejai buvo registruoti 1990–1992 m. Nuo 1993 m. Lietuva laikyta laisva nuo klasikinio kiaulių maro. 2009 m. liepos mėn. KKM buvo nustatytas viename ūkyje, Panevėžio rajone. 2011 m. vasarą KKM buvo nustatytas trijuose ūkiuose Jonavos rajone. Gaištamumas kiaulių ūkiuose gali siekti 80–100 %. Šios ligos rizika žmonėms nenustatyta.
KKMV (klasikinio kiaulių maro virusas) – apvalkalą turintis RNR virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai, Pestivirus genčiai, kuris turi antigeninių panašumų su GVD (galvijų virusinės diarėjos) ir PL (avių pasienio ligos) virusais. KKMV skirstomas į 3 genotipus, kurių kiekvienas turi subgenotipus (1.1-1.3; 2.1-2.3; 3.1-3.4). Struktūriniai C, Erns, E1, E2 proteinai ir nestruktūriniai proteinai (pvz. P7) gali lemti KKMV virulentiškumą. Žinomas tik vienas KKMV serotipas.
KKM ligos plitimas įmanomas tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdais. KKMV išskiriamas su visais kūno skysčiais, išmatomis, sperma, kritusių kiaulių ir šernų gaišenomis. Per placentą perduodama vaisiui. Netiesioginio kontakto būdu – per inventorių, drabužius, transportą, pašarus. KKMV vektoriais gali būti kiti gyvūnai (vabzdžiai, graužikai, kt.). Šernai laikomi pagrindiniu KKMV infekcijos šaltiniu ir rezervuaru. Patekęs į organizmą KKMV replikuojasi migdolinėse liaukose ir išplinta į sritinius limfinius mazgus, patenka į kraują. KKMV dauginasi monocituose ir makrofaguose, kraujagyslių endotelio ląstelėse.
KKM inkubacinis laikotarpis kiaulei gali būti 1–14 parų, tačiau kiaulių bandoje KKM klinikiniai požymiai gali pasirodyti praėjus dviem (ar daugiau) savaitėms nuo užsikrėtimo, priklausomai nuo veislės, amžiaus, KKMV (aukšto, vidutinio, žemo) virulentiškumo padermių. Klinikinės formos gali būti: ūmi, poūmė, lėtinė, persistentinė (įgimta). KKMV sukelia imunosupresiją, leukopeniją. Dėl imunosupresijos antrinės infekcijos gali slėpti specifinius KKM ligos požymius. Pireksija, apetito stoka, vangumas, konjuktyvitas, konstipacija ir/ar diarėja gali būti vyraujantys pirminiai požymiai visose gyvūnų amžiaus grupėse. Visgi sunkiau serga jaunesnės kiaulės. Galimi staigūs kritimai be išreikštų ligos požymių. Po keletos parų po pirminių KKM požymių, gali pasireikšti petechijos aplink ausis, papilvės, vidinių šlaunų srityse. Tipiniuose ūminės/poūmės ligos atvejuose galimas marmuriškai raudonų limfinių mazgų padidėjimas, hemoragijos gleivinėse, seroziniuose dangaluose ypač gastrointestinaliniame trakte, pasitaiko blužnies infarktai. Lėtinės ar įgimtos formos požymiai nespecifiniai (išsekimas, pireksijos nebuvimas).
Antikūnai prieš KKM visiškai susidaro trečioje ligos savaitėje ir gali išlikti atspariame gyvūne metus ar visą jo gyvenimą (išskyrus lėtinės eigos atvejus). Antikūnams nustatyti pirmiausiai tiriami gyvūnai įgiję atsparumą ar turėję kontaktą su infekuotaisiais. Kraujo mėginiai antikūnams nustatyti surenkami įprastiniuose (be konservanto) mėgintuvėliuose.
Gydymo nuo KKM nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami. Atliekama ūkio dezinfekcija, kiaulių transportavimo ribojimai, aplinkinių ūkių stebėsena. KKM ligos kontrolė ir tyrimas atliekamas remiantis: OIE Terrestrial Manual 2014. Chapter 2.8.3. — Classical swine fever (hog cholera) (versija 2014, skyrius 2.8.3.), Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, ES teisės aktais ir diagnostinių rinkinių gamintojų metodiniais nurodymais.
ES referentinė KKM laboratorija
Atnaujinimo data: 2023-12-17