Mėlynojo liežuvio liga

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) – kraujasiurbių mašalų platinama virusinė liga, kuria gali susirgti naminiai ir laukiniai atrajotojai (galvijai, avys, ožkos, stirnos, elniai ir kt.). Liga paplitusi visame pasaulyje. Lietuvoje MLL pirmą kartą nustatyta 2008 m. Žmonės šia liga neužsikrečia.

MLL sukelia Reoviridae šeimai priklausantys Orbivirus genties virusai. Tai RNR turintys virusai, kurių yra 27 serotipai. MLL virusas nukenksminamas esant 50 °С per 3 h arba 60 °C per 15 min. Šį virusą platina Culicoides genties smulkieji kraujasiurbiai, 1-3 mm dydžio mašalai. MLL gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau gali būti perduodama per netinkamai naudojamas injekcines adatas, kitus chirurginius instrumentus, perintaliniu būdu, virusas gali išlikti patino sėkloje.

Klinikiniai avių ligos požymiai:

• Karščiavimas;
• Seilėjimasis;
• Depresija;
• Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas;
• Išskyros iš akių ir nosies;
• Burnos ertmės patinimas ir opų susidarymas;
• Šlubavimas;
• Abortas.

Galvijai, ožkos ir laukiniai atrajotojai sirgdami MLL dažniausiai nerodo jokių ligos simptomų.

Liga diagnozuojama iš klinikinių požymių, tačiau diagnozei patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Įtarus ligą būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Efektyvaus gydymo nuo MLL nėra. Atsivežus naujų gyvulių, karantinavimo metu reikia laikyti juos atskirai nuo jau esamų ir nuolat stebėti įvežtų gyvulių sveikatos būklę. Taip pat reikia naudoti priemones mašalams naikinti. Visos adatos ir chirurginiai instrumentai, naudoti gyvūnams, įtariamiems sergant MLL, laikomi užterštais ir privalo būti tinkamai sunaikinti.

ES referentinė MLL laboratorija