Snukio ir nagų liga (SNL)

Snukio ir nagų liga (SNL) – tai labai greitai plintanti ūminė liga, kuria sergantys gyvuliai karščiuoja ir snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės (aftos). Ši liga paplitusi daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. Lietuvoje paskutinį kartą SNL buvo nustatyta 1982 m. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva pripažinta laisva nuo SNL.

Etiologija. Ligos sukėlėjas – virusas. Jis labai virulentiškas, priklauso pikornavirusų grupei. Sergančio gyvulio organizme po 24–48 h nuo ligos pradžios virusas aptinkamas dažniausiai aftų sienelėse ir limfoje. Jo būna seilėse, kraujyje, šlapime ir išmatose. Gamtoje egzistuoja O, A, C, SAT-1, SAT-2, SAT-3 ir Azija-1 tipo virusai, kurių yra po kelis ar keliolika variantų. Variantai taip pat skiriasi imunologiškai. Virusas aplinkos veiksniams yra palyginti atsparus. Aftose jis išsilaiko 67-ias dienas, srutose – 39, nutekamuosiuose vandenyse – 103, ant augalų – 214 dienų. Žiemą stirtose išsilaiko 7 mėnesius. Vasarą randamas tekančiame ir stovinčiame vandenyje, kuriame išsilaiko 6–12 dienų. Šviežiame piene (37 °C) išgyvena 12 h, atvėsintame – 15 dienų. Raugintame piene ar spaudžiant sūrius žūva greitai. Gyvulių odos paviršiuje ir ant drabužių išsilaiko iki 40 dienų. Biotermiškai apdorojant mėšlą virusas žūva per 10–15 dienų. Pakaitinus iki 60 °C, žūva per 15 min, o pakaitinus iki 80–100 °C – žūva staigiai.

Epizootiniai duomenys. Serga visi skeltanagiai gyvuliai. Labiausiai imlūs gyvūnai yra galvijai, mažiau – kiaulės, avys, ožkos ir elniai. Serga įvairaus amžiaus, tačiau jautresni yra 2–3 mėnesių amžiaus jaunikliai. Viruso platintojai – sergantys ir persirgę gyvuliai. Nustatyta, kad persirgę kai kurie gyvuliai virusus nešioja iki 390 dienų. Į aplinką ligos sukėlėjas patenka su visais gyvulio ekskretais. Juose viruso būna dar inkubacijos periode. Daugiausia jų išsiskiria su seilėmis. Gyvuliai užsikrečia tiesioginio kontakto būdu, o dažniausiai – per įvairius veiksnius. Pasyvūs infekcijos sukėlėjo pernešėjai gali būti neimlūs gyvuliai, paukščiai ir žmonės. SNL gyvuliai gali sirgti bet kuriuo metų laiku. Kaip ir kitos ūminės virusinės ligos, ji periodiškai kartojasi.

Simptomai.Virusas patenka į organizmą per virškinimo organus, odą ar gleivines, apsistoja epitelio ląstelėse ir dauginasi. Susidaro viena ar dvi pirminės aftos. Šiuo ligos periodu bendra gyvulio būklė yra gera, temperatūra normali. Vėliau iš pirminių aftų virusas patenka į kraują, iš ten – į visus organus ir audinius, dėl to įvairiose kūno vietose atsiranda antrinės aftos. Toks ligos dvifaziškumas būdingas suaugusiems atspariems gyvuliams. Jauni serga sepsine snukio ir nagų ligos forma. Visų rūšių gyvulių liga būna ūminė. Suaugusių dažniausiai ji būna gerybinė. Inkubacijos periodas 2–7, kartais 14–21 diena. Sergantis galvijas iš pradžių mažiau ėda, tingiai atrajoja, seilėjasi, po to kūno temperatūra pakyla iki 40,5–41,5 °C, jis pasidaro apatiškas, nustoja ėsti, atrajoti, padažnėja pulsas. Iš pradžių burnos ertmės gleivinė sausa, karšta, hiperemiška, o antrą trečią susirgimo dieną vidinėse abiejų lūpų pusėse, bedančiame apatinio žandikaulio krašte, ant liežuvio, žandų vidinėje pusėje atsiranda aftų. Beveik tuo pat metu aftų atsiranda tarpunagėse ir ant tešmens. Paprastai po 12–24 h aftų sienelės trūksta, ištekėjus skysčiui lieka šviežios erozijos. Galvijas gausiai seilėjasi, čepsi, lūpų kampuose atsiranda putų. Erozijos per 6–8 dienas užgyja. Dėl tarpunagių aftų ir erozijų galvijai šlubuoja, negali stovėti, daugiau guli. Tešmuo dažniau pažeidžiamas blogai prižiūrimų, laktuojančių karvių.

SNL sergantiems veršeliams išsivysto ūminis gastroenteritas, aftos veršeliams nesusidaro.

Kiaulėms pakyla kūno temperatūra, pablogėja apetitas, jos pasidaro apatiškos, daugiau guli. Oda apie tarpunages iš pradžių patinsta, pasidaro skausminga, vėliau tose vietose susidaro aftos, o joms trūkus lieka erozijos. Dėl galūnių pažeidimo kiaulės šlubuoja, kartais nukrinta nagos. Dažnai aftų būna ant knyslės, spenių. Žindantiems paršeliams snukio ir nagų ligos virusas sukelia sepsį.

Avių SNL inkubacijos periodas yra 2–3 dienos. Pažeidžiamos kojos ir burnos ertmė. Ėriukams vystosi sepsis, gastroenteritas. Ožkos, sergančios SNL, būna apatiškos, karščiuoja, neėda. Burnos ertmėje ir ant kojų atsiranda aftų, ožkos šlubuoja, bet nesiseilėja, joms dažnai pažeidžiamas tešmuo. Ožkos pasveiksta per 10–14 dienų.

Elniai, susirgę SNL, viduriuoja, jiems pažeidžiama burnos gleivinė ir kojos, ligą dažnai komplikuoja nekrobakteriozė. Jei komplikacijų nebūna, elniai per 10–12 dienų pasveiksta.

Diagnozėnustatoma iš klinikinių ir epizootinių duomenų, patologinių anatominių pokyčių. Galutinė diagnozė nustatoma laboratorijoje tiriant patologinę medžiagą, kraują, kraujo serumą. SNL reikia skirti nuo raupų, galvijų maro, nekrobakteriozės.

Profilaktika.SNL profilaktikai įgyvendinamos ūkinės organizacinės priemonės ir vakcinacija. Ypač svarbu ūkį apsaugoti nuo ligos sukėlėjo. Nustačius ligą, ūkyje yra skelbiamas karantinas. Ligos apimtas židinys visiškai izoliuojamas nuo aplinkinių fermų ir ūkių. Sergantys gyvuliai izoliuojami ir gydomi, sveiki gali būti vakcinuojami. Gyvulių mėšlas dezinfekuojamas biotermiškai, tvartai ir aplinka periodiškai dezinfekuojama.

Žmonės SNL suserga retai. Jie gali apsikrėsti prižiūrėdami sergančius gyvulius arba gerdami nevirintą pieną. Žmonių susirgimo požymiai nesiskiria nuo gyvulių. Inkubacijos periodas – 3–6 dienos. Žmonės gydomi simptomatiškai.

ES referentinė SNL laboratorija