Vektorinės ligos

VEKTORINĖS LIGOS

Vektorinės  ligos  (vektorinės kilmės ligos) tai ligos, kurių sukėlėjus gyvi organizmai (vektoriai) perneša žmonėms arba kitiems gyvūnams. Vektorinių ligų plitimas neapsiriboja atogrąžų ir subtropikų kraštais, jos tampa didele visuomenės sveikatos problema visuose pasaulio regionuose. Kasmet vektorinės kilmės ligomis suserga apie 77 000 europiečių. Vektorines ligas žmonėms ar gyvūnams perneša gyvi organizmai – vektoriai.

Terminas „vektorius“ dažniau vartojamas siauresne prasme – juo vadinami ligas pernešantys nariuotakojai, tokie kaip erkės, uodai, musės, blusos ar utėlės, tačiau vartojamas ir kalbant apie bet kuriuos kitus gyvūnus, kurie gali pernešti patogenus. Dauguma vektorinių ligų tuo pačiu yra ir zoonozės, kylančios iš gyvūnų, tačiau kai kurios (pvz. geltonoji karštligė (karštinė) ar maliarija) per vektorių yra perduodamos žmogaus žmogui. Taigi, dažniausiai vektorinėmis ligomis yra vadinamos ligos, kurių sukėlėjus nuo gyvūno gyvūnui ar žmogui, taip pat nuo žmogaus žmogui perneša nariuotakojai vektoriai.

Zoonozės gali būti vektorinės kilmės (nariuotakojų perduodamos žmonėms nuo stuburinių gyvūnų, pvz. Laimo liga) arba nevektorinės kilmės (gyvūnų perduodamos žmonėms tiesioginio arba netiesioginio kontakto būdu nedalyvaujant nariuotakojui vektoriui). Ir atvirkščiai - vektorinės ligos gali būti zoonotinės kilmės (pvz., Laimo liga) arba nezoonotinės (nariuotakojų perduodamos nuo žmogaus žmogui be gyvūnų – tarpininkų, pvz. maliarija).

Vektoriai gali perduoti infekcines ligas aktyviai ar pasyviai:

• Biologiniai vektoriai, pavyzdžiui, uodai ir erkės, nešiojantys patogenus, kurie gali daugintis jų kūne ir būti pernešti naujiems ligos šeimininkams dažniausiai įkandimo būdu.

• Mechaniniai vektoriai, pavyzdžiui, musės, kurios perneša užkratą ant savo kūno ir perduoda jį fizinio kontakto būdu.

Vektorinių ligų plitimo priežastys. Kai kurie vektoriai gali judėti dideliais atstumais. Vektorių plitimas ir ligų sukėlėjų pernešimas iš atogrąžų sričių į vidutinio klimato zonas, tokias kaip Europa, intensyvėja. Į naujas geografines zonas vektoriai gali pakliūti keliaujant žmonėms ar prekybos metu, gyvūnų pervežimo, paukščių migracijos metu,  pasikeitus vyraujantiems vėjams, esant žemės ūkio veiklos pokyčiams.  Klimato sąlygų pasikeitimas lemia vektorių įsikūrimą ir persistavimą naujose teritorijose.  Klimato kaita turi įtakos vektorinių ligų ir zoonozių paplitimui, nes veikia keturis pagrindinius faktorius, susijusius su ligos šeimininkų ir vektorių populiacijomis: geografinį pasiskirstymą, gyventojų tankumą, zoonozių paplitimą ir patogenų kiekį ligų šeimininkuose ir vektoriuose. Šie faktoriai gali sąveikauti vieni su kitais bei būti įtakojami kitų faktorių – tokių kaip žmonių veiklos padariniai, kurie veikia patogenų plitimą ligos šeimininkų ir vektorių populiacijose bei perdavimą žmonėms. Taipogi, patogenų mutacijos gali išplėsti ligos šeimininkų tarpą bei padidinti sukėlėjų patogeniškumą.

Vektorinių ligų Europoje daugėja. Europos regione kyla naujos vektorinės ligos, taip pat ligos, kurios laikytos likviduotomis, grįžta. Akivaizdus pavyzdys yra neseniai netikėtai sugrįžusi maliarija į šalis ir teritorijas, kuriose ši liga buvo išnykusi. Tokių ligų, kaip leišmaniozė, Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, erkinis encefalitas, Laimo liga ar Chagas liga,  pasireiškimas ir paplitimas  Europos regione auga. Neseniai įvykę Denge karštligės, Čikungunijos, Vakarų Nilo karštligės protrūkiai šalyse, kuriose šios ligos niekada nebuvo nustatytos, yra potencialios grėsmės signalas, susijęs su prekyba ir keliavimo intensyvumu, klimato ir aplinkos pokyčiais. 

Daugelis vektorinių ligų Europos Sąjungoje yra laikomos keliančiomis grėsmę, tai: 

• ligos, kurios atsiranda populiacijoje pirmą kartą 

• ligos, kurios, tikėtina, egzistavo ir anksčiau, tačiau sparčiai daugėja jų atvejų ar plečiasi geografinė teritorija.

Aktualiausios vektorinės ligos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje didžiausią rūpestį kelia erkių pernešamos ligos  - Laimo liga bei erkinis encefalitas.

Laimo liga yra dažniausiai pasireiškianti vektorinės kilmės žmonių liga vidutinio klimato juostose.Laimo ligą sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, Lietuvoje ligą platina Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės. Borelijas pernešančios erkės plačiai paplitusios Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, kai kuriose Azijos šalyse. Žmogui sukėlėjas perduodamos įsisiurbus infekuotai erkei.  Iš pradžių ligai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), negydant infekcija gali išplisti į sąnarius, širdies ir nervų sistemą. Liga gydoma antibiotikais, vakcinos nėra, persirgus imunitetas nesusidaro. Borrelia burgdorferi rezervuaras yra smulkūs žinduoliai, kai kurie paukščiai ir ropliai, jų organizmuose šie sukelėjai gyvena ir dauginasi. Šie gyvūnai infekuojami Borrelia burgdorferi įsisiurbus užkrėstoms erkėms ir toliau užkratą perduoda kitoms sukėlėjui jautrioms erkėms, kurios minta jau infekuotų gyvūnų krauju. Laukiniai ir naminiai kanopiniai gyvūnai gali būti imlūs Borrelia burgdorferi, tačiau paprastai neužkrečia sukėlėjui jautrių erkių. Šunys taip pat yra imlūs sukėlėjams, gali užkrėsti kitas erkes, tačiau sukėlėjų platinime vaidmens nevaidina. Žmonės taip pat infekcijos neplatina.

Erkinis encefalitas (EE) Europoje yra klasikinė gamtinė židininė virusinė zoonozė, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV) ir viena iš svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų. Ši erkių platinama virusinė liga yra viena iš dažniausiai Europoje paplitusių erkių pernešamų ligų ir šios ligos svarba Europoje nuolat didėja. Erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai. Erkinio encefalito viruso vektoriai (pernešėjai), taip pat ir natūralus viruso rezervuaras yra erkės. Virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir erkių organizmuose. Šunų EE klinikiniai atvejai, pasireiškiantys neurologiniais reiškiniais buvo žinomi prieš daugiau kaip 30 metų. EE šunų tarpe stebimas daugumoje Europos regionų, kur EE pasireiškia kaip endeminis susirgimas. Taip pat yra aprašyti reti arklių EE atvejai. Naminiai šunys, vilkai, lapės ir arkliai gali sirgti ir būti užsikrėtę EEV, tačiau yra laikomi galutiniais EEV šeimininkais. Žmogus užsikrečia įsisiurbus EE virusu infekuotai erkei, taip pat gali užsikrėsti vartojant nevirintą, nepasterizuotą virusu infekuotų ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus.  Liga pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Specifinio gydymo nėra. Pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu yra aktyvi imunoprofilaktika (skiepai). Tai efektyviausia priemonė ligai išvengti, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto ožkos pieno ar jo produktų maistui, ypač jeigu žmonės nėra pasiskiepiję prieš EEV.