- Vertinat žmonių sveikatos ir mitybos būklę;
- Nustatant sveikatos gerinimo bei švietimo poreikį ir formuojant politiką mitybos srityje;
- Rengiant valgiaraščius, o taip pat ir gydomąsias dietas;
- Rengiant mokymus apie maistą ir mitybą;
- Atliekant epidemiologinius tyrimus siekiant nustatyti ryšį tarp mitybos ir sergamumo;
- Rengiant maisto produktų ženklinimo informaciją apie maisto produktų maistingumą – maistingumo deklaracijas;
- Maisto kontrolei ir vartotojų teisių gynimui – kontroliuojant parduodamų maisto produktų maistinę vertę, saugą ir autentiškumą;
- Kuriant naujus maisto produktus, ypač kai siekiama pakeisti maisto produktų sudėtį taip, kad jie būtų palankesni vartotojų sveikatai, pvz., mažinant sočiųjų riebalų, cukrų ar druskos kiekį ir kt.
Nuorodos į maisto produktų sudėties duomenų bazes:
Literatūra:
1. Sučilienė S, Abaravičius A, Kadziauskienė K, Barzda A, Bartkevičiūtė R. ir kt. Maisto produktų sudėtis. Respublikinis mitybos centras. Vilnius 2002.
2. Barzda A, Olechnovič M, Bartkevičiūtė R, Abaravičius A, Stukas R ir kt. Patiekalų sudėtis, maistinė ir energinė vertė. Vilnius, 2005.
Kitų šalių maisto produktų sudėties duomenų bazės
Atnaujinimo data: 2023-12-17