Hantaviruso infekcija Lietuvoje: paprastos ir gerai žinomos priemonės apsaugo nuo labai mažos, bet realios rizikos
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai atkreipia dėmesį į hantaviruso infekcijos prevenciją. Nors rizika Lietuvoje išlieka labai maža, neseniai Europoje užfiksuotas protrūkis tarp kruizinių laivų keleivių (7 susirgimai, 3 mirtys) primena apie būtinybę laikytis paprastų atsargumo priemonių.
Hantavirusai – pasaulyje paplitę virusai, kuriuos platina graužikai. Žmonėms jie gali sukelti sunkias ligas, pažeidžiančias inkstus ar plaučius. Europoje ir Lietuvoje ši infekcija reta: 2023 m. Europoje registruoti 1885 atvejai. Lietuvoje aptinkami Puumalos ir Dobravos virusai, susiję su pelėnais ir pelėmis.
Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę virusu užterštų dulkių, kurios susidaro iš graužikų šlapimo, išmatų ar seilių. Rečiau užsikrečiama per įkandimus. Didžiausia rizika kyla tvarkant ilgai nevėdintas patalpas (sodybas, sandėlius, garažus), valant graužikų užterštas vietas ar dirbant dulkėtoje aplinkoje.
Prevencija daugiausia grindžiama graužikų kontrole, sąlyčio su graužikų išmatomis (šlapimu, seilėmis ar išmatomis) vengimu ir graužikų išmatomis užterštų vietų dezinfekavimu.
Rekomenduojama laikytis paprastų, bet veiksmingų prevencijos priemonių. Valant patalpas jas gerai išvėdinti, vengti sauso šlavimo, drėgną valymą, dėvėti apsaugines pirštines ir, jei įmanoma, kvėpavimo takų apsaugos priemones, užtikrinti graužikų kontrolę gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose bei aplinkoje.
„Net ir esant labai mažai rizikai Lietuvoje, budrumas ir tinkama higiena yra veiksmingiausios priemonės apsisaugoti nuo šios infekcijos“, – teigia NMVRVI direktoriaus pavaduotojas dr. P. Mačiulskis.
Atnaujinimo data: 2026-05-11
Taip pat skaitykite:
Pietų Korėjos ekspertai lankosi Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute