Kraujasiurbių nariuotakojų pernešamų ligų rizikos žmonėms ir gyvūnams
Žmonių ir gyvūnų apsauga nuo kraujasiurbių nariuotakojų bei jų platinamų zoonozių turi būti organizuojama vadovaujantis „Vienos sveikatos“ (angl. One Health) principu, pripažįstančiu neatsiejamą žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatos tarpusavio ryšį. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti kompleksines prevencijos priemones, kurios vienu metu mažintų žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų kontaktą su ligų pernešėjais (vektoriais) – uodais, erkėmis, moskitais, mašalais ir kitais kraujasiurbiais nariuotakojais. Šie vektoriai ne tik sukelia odos pažeidimus, bet ir platina žmonėms bei gyvūnams pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), bendradarbiaudamas su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), reguliariai atnaujina „VectorNet“ žemėlapius, kuriuose pateikiami patvirtinti duomenys apie vektorių paplitimą Europoje. Šie žemėlapiai leidžia anksti nustatyti naujų vektorių atsiradimą, stebėti jų plitimą ir įvertinti galimą žmonių bei gyvūnų užsikrėtimo riziką.
Naujausi duomenys rodo, kad dėl klimato kaitos, intensyvėjančios tarptautinės prekybos, gyvūnų judėjimo ir žmonių kelionių Europoje plečiasi kai kurių vektorių ir jų platinamų ligų paplitimo arealas. Tai pasakytina apie Vakarų Nilo karštligę, maliariją, Rifto slėnio karštligę, mėlynojo liežuvio ligą, Šmalenbergo ligą, paukščių maliariją ir kitas vektorių platinamas ligas. Todėl būtina užtikrinti nuolatinę epidemiologinę, entomologinę ir veterinarinę stebėseną.
Pastebėjus žmonėms ar gyvūnams ligos požymių po vektorių įkandimų arba įgėlimų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba veterinarijos gydytoją. Ankstyva laboratorinė diagnostika, epidemiologinis ir epizootologinis ištyrimas bei savalaikis pranešimas atsakingoms institucijoms sudaro prielaidas operatyviai taikyti ligų kontrolės priemones ir sumažinti tolesnio jų plitimo riziką.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus vedėjos dr. S. Pilevičienės teigimu, NMVRVI atliekami mūsų regione jau nustatytų gyvūnų užkrečiamųjų ligų – mėlynojo liežuvio ligos, Q karštligės, Šmalenbergo ligos, Vakarų Nilo karštligės, taip pat erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjų – molekuliniai diagnostiniai tyrimai. Operatyvus ligų sukėlėjų nustatymas, glaudus visuomenės sveikatos, veterinarijos ir aplinkos apsaugos institucijų bendradarbiavimas bei keitimasis epidemiologiniais duomenimis yra vienos svarbiausių veiksmingos zoonozių prevencijos ir kontrolės sąlygų. Reguliari vektorių stebėsena, gyvūnų sveikatos priežiūra, laboratorinė diagnostika ir visuomenės informavimas leidžia laiku nustatyti naujas grėsmes bei taikyti moksliškai pagrįstas prevencijos priemones.
NMVRVI Serologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. J. Buitkuvienės teigimu, 2024–2026 m. NMVRVI įgyvendina projektą „Sukurti koordinuotą priežiūrą pagal „Vienos sveikatos“ principą“ (angl. Setting up a Coordinated Surveillance under the One Health Approach, projekto akronimas – OH4Surveillance). Projekto tikslas – vykdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir nuo gyvūnų žmonėms perduodamų patogenų epidemiologinio paplitimo stebėseną bei tyrimus Lietuvoje.
Projektas padeda jame dalyvaujančioms Europos Sąjungos valstybėms narėms stiprinti zoonozių stebėsenos sistemas, siekiant efektyviai, koordinuotai ir bendradarbiaujant nustatyti prioritetinius patogenus, įvertinti jų paplitimą ir tobulinti ankstyvojo perspėjimo mechanizmus. Projekte dalyvauja 23 kompetentingos veterinarijos ir visuomenės sveikatos institucijos iš 11 Europos Sąjungos valstybių narių, sudariusios konsorciumą projekto tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Projekto partneris Lietuvoje – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Atnaujinimo data: 2026-07-23
Taip pat skaitykite:
EFSA patvirtino: pagal ES reikalavimus importuojami bananai yra saugūs vartotojams
Prancūzijos studentės praktika NMVRVI: tarptautinė patirtis, kuri įkvepia
EFSA sumažino saugų trifluoracto rūgšties (TFA) poveikio lygį – kodėl tai svarbu Lietuvai?